Taip išaušo ketvirtadienis, ir mieste pradėjo rodytis pirmieji gėjų festivalio dalyviai ir dekoracijos. Rausvos gondolos, kaspinai, burbulai, ir įmantrūs žmonės. Gėjai ir ne gėjai, lesbietės ir ne lesbietės, visi išsipuošę ir šventę švenčiantys. Į skvotą grįžo Marės draugė Alionka su savo draugu Mašeku ir nuostabiu šuniuku Maška, dar ji turėjo ir triušį, o triušio vardas buvo Nencė. Triušiui buvo lūžus koja, todėl jis per daug socialiniame gyvenime nedalyvavo, bet Maška tuoj tapo visų geriausia drauge.
Tą vakarą ėjom gert į naują vietą – prie Homomonumento, prie Westerkerk bažnyčios. Taip, gėjų paradas prie bažnyčios, tuo ir nuostabi Olandija. Nepaisant to, kad visus sulijo, buvo labai linksma, parado atidarymas, diskoteka ant scenos, vienas pirmą kartą matomas lietuvis, kuris nusprendė, kad „ei, ryža, davai draugaujam“, daug Petrikovo, dar daugiau Petrikovo, aš pirmą kartą nupyzdinau alyvuogių ir sūrio iš parduotuvės, ir net nežinau, ko buvo daugiau – ar baimės ar laimės. Vaida su Auriu pradėjo bučiuotis prieš fotoaparatą ir taip pat tai buvo diena, kai iš ryto radom daugiausia juokingų pirmą kartą matomų nuotraukų – visi pozavo ant scenos, pozavo su šunimis, pozavo su Petrikovu, ir pozavo su mano toi-toi‘uj rastais baisiais akiniais nuo saulės. Kalbant apie toi-toi‘us, tai ten net vanduo nusileidžia, yra veidrodžiai ir nesibaigiantis tualetinis popierius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą