Ryte prabudau ne nuo žadintuvo, o nuo nuojautos, kad kažkas ne taip. Prasimerkiau, pažiūrėjau kiek valandų, neužilgo mums reikėjo keltis ir judėti į trasą. Vis tik Paryžius, čia viskas daug toliau nei Berlyne ar Amstery. Bet Vaidos nebuvo. Nuėjau į Naokio kambarį, jis miegojo. O Vaidos nebuvo. Nu va, galvojau, nejau neišvažiuosim šiandien. Tada radau ją laiptinėj su Tomu. Apsidžiaugiau, kad bent nedingo ir grįžau dar porą valandėlių pamiegot.
Atsikėlus buvo dar sunkiau. Pirmiausia, tai lijo lietus. Visas dienas kol trankėmės po gatves su kuprinėm, nelijo. O dabar, kai reik tranzuot, tai lyja. Na bet ką padarysi, jaučiaus bent kiek geriau už Vaidą, nes ji vapšie nemiegojo. Parašiau Remygai, kad ryt jau galim būt Belgijoj ir kad parašytų kur konkrečiau, pažadinom Naokį, atsisveikinom, padėkojom už viską, ir išėjom. Nuėjom iki...Makdonaldo:) šį kartą tik kavos išgert ir atsigaiveliot. Vaida snaudė visiškai, o aš skaičiau užrašiukus, kaip gi patekt iki trasos. Tada gavom Remygos atsakymą – turistės turistės...reisas vėluoja:) ir mažam Belgijos miestely pavadinimu Fleurus, 60 kilų nedavažiavus Briuselio, jis bus tik ketvirtadienio rytą. Sėdėjom ir juokėmės – ką dabar daryt? Naokiui jautėmės įgrisusios, na kiek gi galima, o dar jam Karoliną su Linu buvom palikusios, bet po tiltu grįžt irgi nesinorėjo, į Belgiją varyt tuo labiau. Taigi tiesiog parašėm Naokiui savo situaciją, o jis atsiuntė šypsenėlę ir tai, kad juk žinom, kur jis gyvena:) et tie geri žmonės.
Kadangi vistiek jautėmės apgautos, o aš ir apskritai kažkokia susiparinus, nuėjom į supermarketą pasimėgaut nesąmonėm – nusipirkom lašišos, Pringles‘ų ir alaus. Dar pavaikščiojom po turgaus aikštę, Vaida norėjo pirkt kažkokią drapaną bet nesusipirko. Pavalgėm ten kažkur susėdusios, palaukėm kol prašvis normali diena, žinoma, ir lyt nustojo, kad jau tranzuot mum nereikia.
Tada grįžom atgal pas Naokį, Vaida atsigulė miegot, Naokis kažkur išėjo, mes su Karo ir Linu žaidėm kortom ir gėrėm Kanterbrau alų iš mažiukų buteliukų, mane išmokė pokerį žaist iš tabako filtrų. Žodžiu, į itin didelę naudą sutaupyta diena neišėjo, bet bent jau pailsėjom ir galėjom kitą dieną nesijaust tokios nevykusios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą