Atsikėlus Vaida pradėjo čiešint, kad reik jau varyt link Prancūzijos. Aš negalėjau net pagalvot apie tai. Buvau susigyvenus su skvotu ir tais žmonėm, atrodė, kad mes čia sėdim ne savaitę, o bent mėnesį. Viskas buvo taip artima ir aišku, o dabar vėl nert į trasą tingėjosi baisiausiai. Kominis ėmė siūlyt mum varyt su greituoju traukiniu kuris stoja tik Briusely ir Paryžiuj, sakė, išmes Briusely, ir po to išmes Paryžiuj, bet aš bijojau baudų, nes tikrai nei čia nei namie neturėjau tiek babkių, kad susimokėt tokias sumas. Tada jis papasakojo apie stebuklingąjį puslapį hitchwiki.org., kuris mums padės bent jau išvengti tokios situacijos kaip Berlyne. Taigi susitariau su Vaida, kad šiandien dar niekur neskubam, nueinam į biblioteką, išsiaiškinam, kaip išvažiuot iš miesto, ir dar vakare normaliai su visais atsisveikinam. Ji dar šiek tiek murmėjo, kad taip mes niekada neišvažiuosim, bet aš tik džiaugiaus proga griūt atgal ant sofos ir atsikimšt alaus.
O šiaip rytas buvo linksmas – Marčius Lenkijos pasieny buvo radęs rūžavą guminį vibratorių, ir visi su juo žaidė, fotografavo jį su Maška, jį kelnėse, jį burnoj ir jį šiknoj. Vibratorius buvo mūza ir žvaigždė, visiem jis kėlė pačius teigiamiausius jausmus. Ne be reikalo gėjų festivalis jau trečia diena.
Kaip ir nuspėjo Vaida, tądien buvo itin sunku išsikrapštyt iš skvoto. Visi buvo tingūs ir išvargę, mes tik sėdėjom ir klasėm muzikos, karts nuo karto pasakydavom kokį žodį, kol neliko net paskutinio lašo Petrikovo. Gerai, kad Amsterdame bibliotekos dirba ir šeštadieniais, ir dirba ilgai, nes kai ten nuėjom, jau vos ne temo. Išstudijavau tranzuotojų puslapį, mėgavaus kiekvienu sakiniu, ir jau visiškai nebesirūpinau dėl viso likusio tranzavimo – radau puikų kelią tiek iš Amsterio, tiek iš Paryžiaus Frankfurto link. Tobulas puslapis – be jo tranzuot tikrai trigubai sunkiau.
Iš bibliotekos pamažėle judėjom link jau įprasta vieta tapusio Homomonumento, kai pačioj pagrindinėj gatvėj, tiesiai prieš akis išvydom išgirtąjį Sekso muziejų! O mes jo taip ieškojom kai buvom raudonų žibintų kvartale, nes manėm, kad Erotikos muziejus ir yra tas, kurio mums reikia, tačiau užteko vien pro langą pažvelgti, kad suprastume, jog ne. O čia buvo jis. Kas buvo Amsterdame, tas sakė, kad negalima neužeit į Sekso muziejų. Taigi mums neberūpėjo laukiantys draugai ir festivalis, mes nuėjom į muziejų. Sumokėjom tik kelis eurus, ne taip, kaip už tą bevertį kankinimų muziejų. Pamatėm visą sekso, erotikos, fetišų istoriją, pamatėm netikėtai iš sienos iššokančių iškrypėlių, kurtizanių, baisių kekšių jūreivių rajone, pačių jūreivių besmaukančių ant stiklinės sienos tau praeinant pro šalį, tortų, kur reikia blow a candle, Merlin Monroe, dvimetrinę bybio skulptūrą, sekso telefonu būdelę, skulptūrėlių, intymių šukuosenų mados kaitą, figūrinių prezervatyvų ir visko visko daug daug. Tikrai vienas įdomiausių ir išsamiausių mano matytų muziejų:)
Atėjusios prie Homomonumento radom ten pat taip pat geriančius draugus, ir jau tikrai nusprendėm, kad rytoj reikia judėti į pietus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą