Važiavom važiavom tas devynias valandas, mes puikiausiai išsimiegojom, Vaida viršutinėj lovoj miegojo, aš apačioj, o gal jau atvirkščiai buvo, nes kažkada ir aš viršuj miegojau, labai bjaurus jausmas, nes nuolat vartaliojies nuo šono ant šono kaip matrioška.
Kažkada paryčiais, kai įvažiavom į Vokietiją, Vaida su Remyga dar ėjo į kažkokią super krautuvę, aš likau miegot, tai grįžo su daugybe sangrios ir maišais guminukų. Gyrėsi, kad tik keltą eurų išleido.
Sekantį kartą sustojom jau tada, kai Remygai reikėjo miegot, o mums kas, tik valgyt gert ir skaityt knygas. Pavalgėm skumbrės nuo vakaro likusios, atsidarėm paką sangrios, nuėjom pasimaudyt į degalinės tualetą. Dar nusipirkau mėtinio Lucky Strike ir patyriau lengvą šoką pamačius, kad pakely ne 20 o 18 cigarečių. Sukčiai tie vokiečiai, ką aš žinau.
Taip mes gulėjom deginomės vartaliojomės skaitėm žaidėm kortom ir miegojom visą dieną. Perskaičiau savo knygą, vos neapsiverkiau kai baigėsi, kaip ji man patiko. Kažkada sustojo pro mus važiuojanti lietuvių fūra. Du vairuotojai akimirkai buvo patikėję, kad mes čia Remygos fūrą ir vairuojam, labai susidomėjo. O man buvo nuotaika jiem įrodinėt kad taip taip, kas negerai? Ilsimės dabar, namo važiuosim. Bet mano melas sužlugo, kai lietuvaičiai pamatė tris puodelius ant žemės stovinčius, pasijuokė, kad kažkam labai pasisekė, ir palinkėjo gero kelio. Tai šiek tiek prablaškė, nes jau buvo nusibodę nieko neveikt. Tą dieną jau tikrai supratom, kad į Satta Outside nebespėsim, kas buvo Vaidos tikslas. Na bet ką padarysi.
Neužilgo atsibudo Remyga, ir jau važiavom iki Lenkijos, pažiūrint filmus ir pamiegant. Lenkijoj sužinojom, kad dabar Remigijus darys „parinį“. O „parinis“ yra tai, kad fūra stovės nevažiuodama parą. Nežinau, susibiesinau, ar kaip pasijutau, bet tada užėjom į degalinę ir Remyga pripirko vodkės limonado ir kiaušinių:)) na, gerai, galvojau, kada dar bus proga pagert su fūristais. Su lenkais jau gėrėm, dabar eilė lietuviams. Susitikom Remygos kolegą, kuris vežė namo jų viršininko dukterį, tokią iš pirmo žvilgsnio susireikšminusią panelę, ir labai ja skundėsi, kad valgyt nepasidaro, ir kad vos ne į fūrą reik įkelt.
Taigi nuvažiavom visi į vieną iį lietuviškųjų aikštelių, ir prasidėjo balius. Tas draugelis fūroj vežė rūkytą lašišą, tai gėrėm vodkę ir lašišą valgėm, ir taip visą naktį. Prisišnekėjom daugiausia, prisigėrėm baisiausiai, paryčiais mes su Remyga jau kažkokį vyną gėrėm iš plastamasinio 10l talpos bako. O gal 5l, tikiuosi, apie neištikimybes kalbėjom, ir tualetiniu popierium vyniojomės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą